Požiūris
Svarbesnis ir sunkesnis klausimas – kokio paveldo saugoti nereikia?
Visai neseniai Linai Kančytei į rankas pateko fotografo Christopherio Hervigo nuotraukų albumas, kuriame nufotografuotos sovietinės autobusų stotelės. Jų įvairovė paveldosaugą studijuojančiai istorikei sukėlė šoką. Kaip gali būti, kad sovietmečiu statyti vienodi blokiniai namai, rajonai ar miestai, o štai stotelių paviljonai tokie skirtingi. Ką su jomis daryti? Ar tai yra kultūros paveldas? Lina veda tiesioginę radijo laidą „Naktigonė“, kurią pirmadienio vakarais galima klausytis per „Laisvosios bangos“ radiją. Kaip ir visi žurnalistai, samprotauti ji gali apie viską. Todėl iš pradžių sunku suvokti, apie ką kalbamės – ar apie musulmonus Europoje, ar apie krikščionybę, ar apie istorinį paveldą. Tik pokalbiui pasibaigus suvokiu, kad visos temos į vieną sukrito neatsitiktinai. Tai, ką vadiname kultūra, yra gyvenimo įvairovės atvaizdas.
Pabarškinu į kavinės stalą. Ar jis irgi galėtų tapti paveldosaugos objektu?
Menininko O. Talijūno šrifto matematika ir kaligrafijos laisvė
Dar visai neseniai, vos prieš pusmetį, Ovidijus Talijūnas buvo žinomas kaip šrifto žinovas ir grafikos dizaineris, kuriantis logotipus, plakatus, žurnalų dizainą. Tačiau paskatintas bičiulio skulptoriaus Rimanto Sakalausko, Ovidijus pradėjo rengti parodas. Taip jis atskleidžia visai nepragmatišką, ekspresyviąją savo kūrybos pusę.
„Dar ieškau to aukso vidurio, kaip save išreikšti, bet ir savęs neužspausti. Juk nebūtinai turiu daryti tai, ko prašo galerija ar klientas. Mano požiūriu, labai svarbu išlikti savimi, ypač kai jau esi kažkur paminėtas ir tavo darbų nupirkta. Savimi ir išliksi, kai kursi kada nori, o ne kada prašo, ir ką jauti, o ne ką užsako“, – per mūsų pokalbį svarstė O. Talijūnas.
Komunikacijos konsultantas Rytis Juozapavičius: „Protingiausia būtų veikti Rusiją puoselėjant maištingas pagarbos kitam idėjas“
Įsivaizduokite, kad jums ant piršto atsirado karpa. Turite dvi išeitis – arba nukirsti ranką, arba išryškinti karpą, inkrustuoti deimantu ir pabrėžti, kokia ji graži? Ką rinksitės?
Komunikacijos konsultantas Rytys Juozapavičius pateikia karpos pavyzdį, aiškindamas, kaip žmones veikia propaganda. Jis pabrėžia – kol Lietuvos žiniasklaida kuria įspūdį, kad pasaulis yra nesudėtingas ir jį galima įtalpinti į paprastas istorijas, esame nesaugūs.
Kartu su R.Juozapavičiumi laužome stereotipus, keldami nepatogiausius klausimus apie Rusiją, Ukrainą ir Lietuvos istoriją.
Politologas Alvydas Jokubaitis: „Niekas negerbia teisės palikti peilį kaimyno nugaroje“
Rusijos propagandos išmonė politologo negąsdina – jis įsitikinęs, kad Rusijai nepavyks įveikti demokratijos. Tačiau silpnas mūsų visuomenės puses jis vertina negailestingai. Neseniai knygynuose pasirodė A. Jokubaičio ir R. Lopatos knyga „Lietuva kaip problema“, kurioje ypač kritikuojamas liberalizmas. Nors aš, kaip palaikanti liberalų požiūrį, norėčiau pasiginčyti daugeliu klausimų, turiu pripažinti – didžioji dalis kritikos yra tiesa. Kai Ukrainoje vyksta karas, daugelis mūsų vengiame kritikuoti Vakarų visuomenę ir vyraujantį mąstymą – tarsi kritikuodami pritartume rusams. A. Jokubaitis žvelgia kitu kampu: „Rusų kritika yra Vakarų savikritika, ir tame pagrindinis Vakarų pranašumas“.
