Požiūris
Algimantas Mikutėnas: „Lietuviški TV šou — tai kiaušinienė
Ką bendra kinas ar televizija gali turėti su Karavadžu, Botičeliu, Rafaeliu? Visasąjunginį valstybinį kinematografijos institutą (VGIK) — prestižiškiausią Sovietų Sąjungos kino mokyklą aštuntajame dešimtmetyje baigęs operatorius Algimantas Mikutėnas atsakymą turi, nes visuomet nuosekliai gilinosi į kino paslaptį, kurios, kaip sako, pas mus jau nebėra. Šiltais tapybiškais vaizdais net ir depresyvius lietuvių kino filmus nuspalvinantis A. Mikutėnas jaunystėje pervertė šimtus tapybos albumų, kruopščiai studijavo akin kritusius meno kūrinius. „Tik išmanydamas šviesą, šešėlius, refleksijas, gali spręsti, kaip filmuoti“, — sako daugybės vaidybinių filmų, reklaminių ir vaizdo klipų operatorius. Kiną jis prilygina apgavystės menui. „Tai sapnų fabrikas. Reikia žinoti jo abėcėlę, tarsi įminti kubiko rubiko paslaptis, taip pat reikalinga talento dozė nuo Dievo ir gera intuicija“, — įsitikinęs A. Mikutėnas.
Filosofas Nerijus Milerius: „Žurnalistai turi kelti hipotezes“
Retai galima sutikti žurnalistą, kuris, kritikuojamas už neobjektyvumą, nebandys įrodyti esąs objektyvus. Retai galima sutikti skaitytoją ar televizijos laidų žiūrovą, kuris prisipažins mėgstantis subjektyvią žiniasklaidą. Aiškinti, kad žiniasklaida privalo būti objektyvi, kai kuriose bendruomenėse yra beveik gero tono ženklas. Tokiame kontekste filosofo Nerijaus Mileriaus pasakymas, kad objektyvumas yra akmuo po kaklu, skamba keistokai. Ką filosofijos mokslų daktaras ir Vilniaus universiteto dėstytojas turėjo galvoje, taip nepagarbiai kalbėdamas apie dalyką, kuris visiems atrodo vertybė?
Žurnalistas Rytas Staselis: „Savo profesinius kompleksus žurnalistai dažnai pateikia kaip svetimus“
Tau atrodo, kad parašei beveik žurnalistinį šedevrą, o leidėjas ar redaktorius aiškina, kad tai — beveik mėšlas. Daugeliui žurnalistų tokia padėtis atrodytų kebli ir varanti į neviltį — geriau jau trenkti durimis, o ne atkakliai derėtis dėl honoraro. Tačiau žurnalistas Rytas Staselis tai vadina vertinga patirtimi. Kai keliolika metų redaktoriavęs jis tapo laisvuoju žurnalistu, buvo baisoka. Reikėjo mokytis atrasti tokią išskirtinę informaciją, kad redaktoriai nedvejodami ištartų „perku“.
Rytis Juozapavičius: laimėkime kartu
Žurnalistas Rytis Juozapavičius šiuolaikines žiniasklaidos tendencijas iliustruotų Peterio Gabrielio vaizdo klipu „The Barry William's Show“. Tai daina apie TV šou verslą, kur, susirinkęs iškrypėlius ir ligonius, kuri produktą ir, anot jo, visuomenei pardavinėji socialinę pornografiją, t.y. haliucionuoji ir kontroliuoji tuos vaizdinius, nuo kurių darosi bloga. „Jei žurnalistas neieško savo veikloje aukštesnės mūsų visų bendro buvimo prasmės, jei užsiima tik neigimu, destruktyvia kritika, ardymu, tai iš esmės jo „misija“ yra pardavinėti konfliktą, konfrontaciją, meluoti ar nutylėti, nepasakant to, kas svarbu“, — kolegoms kritikos negaili žiniasklaidos priemonių korupcijos atvejus šalyje tyręs ir dėl to spaudos nemalonės užsitraukęs R. Juozapavičius.
