Edukacija
Medijų raštingumo ugdymas (media education – angl.) susijęs su spausdintinėmis, grafinėmis, garsinėmis, ekraninėmis ir kt. medijomis bei įvairiomis technologijomis. Jis leidžia žmonėms suprasti jų aplinkoje vykstančią masinę komunikaciją, suteikia žinių apie tai, kaip: analizuoti, kritiškai mąstyti ir kurti žiniasklaidos tekstus; nustatyti žiniasklaidos tekstų politinius, socialinius, komercinius ir kultūrinius interesus, kontekstą; interpretuoti žiniasklaidos tekstus ir jų skleidžiamas vertybes. Žiniasklaidinis raštingumas yra kiekvienos šalies piliečių pagrindinių teisių dalis, kuri padeda palaikyti demokratiją, užtikrinti saviraiškos laisvę ir teisę į informaciją.
Kiek kartų per metus galima kalbėtis apie medijas ir žurnalistiką
Populiariausia Lietuvoje žurnalistikos ir medijų diena yra gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Tačiau progų kalbėti apie žiniasklaidos ir medijų svarbą, žurnalistų profesionalumą, profesijos prestižą ir kt. yra daugiau ir su kiekviena jų galima susieti įvairias edukacines iniciatyvas.
Ne žodžiais, o darbais. Žiniasklaidinio raštingumo ugdymas Šiaurės šalyse
Šiaurės Europos valstybės – Danija, Norvegija, Suomija, Švedija – yra vienos iš žiniasklaidinio raštingumo ugdymo lyderių senajame žemyne, sukaupusios didžiausią patirtį šioje srityje iš visų Lietuvos kaimynių. Publikacijoje pristatoma profesinių asociacijų, agentūrų, nepriklausomų projektų ir mokyklinio lavinimo sistemos sąveikos būdų ir formų įvairovė medijų raštingumo srityje. Straipsnio autorius – Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisijos pirmininkas Viktoras TROFIMIŠINAS.
Ar išliks vaikystės spalvos medijų paletėje?
Istorinis vaikystės pripažinimo delsimas susijęs su komunikacine viduramžių aplinka. Suvokimas, kad vaikas nėra vien mažas suaugęs žmogus, atėjo su spaudos atsiradimu ir raštingumo augimu. Iki tol vaikas į suaugusiųjų gyvenimą socializuodavosi tuomet, kai išmokdavo kalbėti ir suprasdavo esminius visuomeniniams darbams reikalingus žodžius. XXI a. pradžioje informacinės erdvės galimybės vėl trina vaikystės sąvoką, blukina ir naikina ją. Ar grįžtame į viduramžius? Mintimis apie tai dalijasi dr. Rosita UZNIENĖ, Klaipėdos universiteto Komunikacijų katedros lektorė.
Esame medijų raštingumo savamoksliai
Tuo metu, kai Europos Sąjunga suka galvą, kaip efektyviau ugdyti bendrijos gyventojų žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, Lietuva eina savaiminiu medijų pažinimo keliu, laikydama tai kiekvieno asmeniniu ir valstybės autoritetų dėmesio nevertu reikalu. Ar tokia situacija toleruotina? Kiek prarandame pasirinkę savamokslių kelią? Apie medijų raštingumo svarbą asmeniui ir demokratijai kalbamės su Vilniaus universiteto Švietimo politikos centro vadove ir Edukologijos katedros vedėja prof. dr. Lilija DUOBLIENE.
