Edukacija

 Paskelbto 2015 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenio duomenys rodo, kad išsilavinimo lygis kyla visoje Europoje, tačiau, siekiant didinti švietimo įtrauktį ir skatinti socialinį judumą, reikia investicijų. Tikslą padidinti aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičių ir sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių pasiekė daugiau valstybių narių. Tačiau ši pažanga yra nevienoda tiek tarp valstybių narių, tiek pačiose valstybėse narėse. Didžiausias pavojus nepasiekti minimalių švietimo standartų kyla mokiniams iš socialiai remtinų ir imigrantų šeimų.

Tyrime padaryta išvada, kad siekiant sukurti labiau integruotas švietimo sistemas Europoje ir išvengti menkai išsilavinusių žmonių skaičiaus augimo – pagrindinės nedarbo ir socialinės atskirties priežasties – būtinas naujas investicijų į švietimą postūmis. Valstybėms narėms rekomenduojama dėti visas pastangas gerinti savo švietimo ir mokymo sistemų prieinamumą, kokybę ir aktualumą.

Lietuvos ataskaitos duomenimis, palyginti su ES vidurkiu, Lietuvai gerai sekasi spręsti mokyklos nebaigimo problemą (2013 m. mokyklos nebaigusių asmenų skaičius siekė 6,3 proc., palyginti su 12 proc. ES vidurkiu). Per pastarąjį dešimtmetį mokyklos nebaigusių moksleivių skaičius smarkiai sumažėjo (2002 m. jis buvo 13,4 proc.). Tačiau Lietuvos suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą programose lygis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje (2013 m. jis siekė 5,6 proc., palyginti su 10,5 proc. ES vidurkiu). Įmonių teikiamomis galimybėmis dalyvauti tęstinio profesinio mokymo programose pasinaudojo tik 31 proc. darbuotojų, palyginti su 48 proc. ES vidurkiu; neformaliojo švietimo ir savišvietos būdais mokėsi 35,4 proc. darbuotojų, palyginti su 47,4 proc. ES vidurkiu.

Ataskaitoje nurodoma, kad, vykdant Lietuvos švietimo ir mokymo politiką reikia spręsti nuolatinę įgūdžių neatitikties darbo rinkos reikmėms problemą. Menkai dalyvaujama mokymosi visą gyvenimą programose, o profesinio rengimo ir mokymo reforma, kuria siekiama padidinti profesinio mokymo patrauklumą, dar tik pradedama įgyvendinti. Pameistrystės programos nėra labai paplitusios.

Pagal 2014 m. Europos semestrą Lietuvai pateiktose rekomendacijose, susijusiose su švietimu ir mokymu, daugiausia dėmesio tenka šiems dalykams: i) nuolatinės įgūdžių neatitikties problemos sprendimui švietimo sistemas labiau pritaikant prie darbo rinkos poreikių, be kita ko, naudojantis įgūdžių reikmių nustatymo sistemomis, ir skatinant mokymąsi visą gyvenimą; ii) siekiui pirmenybę teikti kokybiškai pameistrystei ir kitų formų mokymuisi darbo vietoje ir stiprinti partnerystę su privačiuoju sektoriumi siekiant didinti jaunimo įsidarbinimo galimybes.

Šiems iššūkiams ir jų sprendimo būdams aptarti Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje 2015 m. lapkričio 16 d. organizuoja tarptautinę konferenciją. Šiandien paskelbta ataskaita leis konferencijoje įvertinti naujausius duomenis ir palyginti Lietuvos švietimo sistemos rezultatus su kitomis ES valstybėmis narėmis.  

EK atstovybė Lietuvoje