Ant Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos stalo gula politikų skundai ir prašymai įvertinti jiems neįtikusias publikacijas bei nubausti jų autorius. Dažnas skundo autorius politikas gauna neigiamą Komisijos atsakymą, o drauge ir priminimą, kad viešo asmens kritikos ribos yra platesnės nei privataus asmens.

Druskininkų savivaldybės administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė skundė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai laikraščio „Druskonis“ publikacijas, kuriose, jos įsitikinimu, pateikta tiesos neatitinkanti, subjektyvi ir jokiais įrodymais neparemta informacija, formuojamas neigiamas valstybinės institucijos įvaizdis.

Skundo objektu tapo „Druskonio“ publikacija „Ką jie daro su mūsų vaikais?“ Joje laikraštis aprašė situaciją, susijusią su miesto valdžios leidžiamu ir nemokamai dalijamu savaitraščiu „Mano Druskininkai“, kuriame anot „Druskonio“ redakcijos, vaikų rašiniais pridengiama pigi savivaldybininkų propaganda. „Druskonio“ žurnalistės Rosita Bočienė ir Violeta Ambrozienė pasakojo Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai, kad, pradėjus kas savaitę leisti „Mano Druskininkus“, kitiems miesto leidiniams gauti informaciją tapo problemiška.

Savivaldybės administracijos direktorės skundžiamoje „Druskonio“ publikacijoje vengiama kategoriškų teiginių ir daroma prielaida, kad visai įmanoma, jog mokykloms ir vaikų darželiams nurodyta vaikų rašinėlius siųsti į savivaldybės leidžiamą laikraštį „Mano Druskininkai“. Komisijos nariai sutiko, kad, nepaisant rėksmingo pavadinimo, publikacija „Ką jie daro su mūsų vaikais?“ yra aktuali visuomenei. Joje savivaldybė ne kaltinama, o kritikuojama, remiantis neoficialia informacija samprotaujama, kaip toks reiškinys gali paveikti jauno besiformuojančio žmogaus raidą. Atskleidžiant temos problematiką, pateikta įvairių, vieno nuo kiti nepriklausiančių asmenų nuomonių.

Kita Druskininkų savivaldybės administracijos direktorės V. Jurgelevičienės apskųsta „Druskonio“ publikacija – „Druskininkai tampa unikaliu pavyzdžiu kaip galima telkti valdžią vienose rankose“. Tai ne redakcijos, o Druskininkų savivaldybės Tarybos nario Karolio Kaklio nuomonė. Tarybos narys irgi atvyko į posėdį pasiaiškinti. „Atsakau už kiekvieną savo žodį“, – sakė K. Kaklys. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija sutiko, kad K. Kaklio nuomonė publikacijoje išreikšta korektiškai.

„Druskonio“ publikacijos pripažintos nepažeidžiančiomis profesinės etikos, tačiau laikraščio žurnalistės gavo Komisijos pastabų, iš kurių esminė – išklausyti antrąją pusę. O kaip elgtis, kai savivaldybė užverčia redakciją paneigimų reikalavimais, bet į skambučius neatsako, prašo teikti klausimus raštu, o atsako baigiantis terminui ir atsiunčia tokius atsakymus, kad nežinia ką su jais daryti… Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos patarimas – aiškiai įvardyti publikacijoje savivaldybės atsisakymą pateikti informaciją, parašyti, jog į klausimus neatsakė, nepateikė informacijos ir t. t., kad skaitytojams nekiltų klausimų, kodėl nėra antros pusės pozicijos.

Savaitraščio „Druskininkų naujienos“ redaktorius Romas Sadauskas vyko į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos posėdį pasiaiškinti dėl publikacijos „Didžiagrybiška Druskininkų šeimininko garbė“. Savo nuomonę redaktorius paskelbė laikraščio rubrikoje „Druskininkų savaitė“, kurioje nuo pat savaitraščio leidimo pradžios (2001 m.) kiekvieną savaitę išdėsto asmeninę subjektyvią nuomonę aktualiais klausimais.

Druskininkų savivaldybės administracijai šioje publikacijoje kliuvo teiginys, kad „šito krašto žmonės net ir miške vengia aptarinėti vietines politikos aktualijas arba prabyla kone mintinai išmoktomis standartinėmis viešųjų ryšių specialistų surašytomis frazėmis“; kliuvo ir tai, kad „aną savaitę didžiagrybiška Druskininkų šeimininko garbė buvo įžeista net kelis kartus iš eiles“. Redaktorius R. Sadauskas savo nuomonei pagrįsti atsivežė pluoštą citatų, pokalbių su žmonėmis, Seimo narių raštų, ištraukų iš „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ataskaitų ir kt. – čia tam atvejui, jei tektų įrodinėti nuomonė pagrįstumą.

Autoriaus teigimu, straipsnyje „Didžiagrybiška Druskininkų šeimininko garbė“ jis sąmoningai vengė aštresnių, įžeidžių metaforų ir hiperbolizavimų, bet pats žanras įpareigoja, užuot tik sudėliojus kitų publikacijų ir dokumentų citatas, apibendrinti žinias ir išsakyti savo nuomonę. Komisija sutiko su autoriumi ir etikos pažeidimo nenustatė.

Ir čia jau ne nuomonė, o faktas, kad Druskininkų savivaldybės skundai Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai gimė po to, kai abu miesto laikraščiai „Druskininkų naujienos“ ir „Druskonis“ parašė skundą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl Druskininkų savivaldybes biudžeto lėšomis leidžiamo leidinio „Mano Druskininkai“. Kaip sakoma, akis už akį...

Vilkaviškio rajono laikraščio „Santaka“ redaktorė Dangyra Apanavičienė važiavo į sostinę aiškintis etikos sargams dėl laikraštyje išspausdinto straipsnio „Rajono valdžia ignoravo ir gabiausiuosius, ir premjerą“ – apie renginį, kurio metu Ministras Pirmininkas A. Butkevičius apdovanojo geriausius rajono moksleivius ir kuriame rajono vadovai nedalyvavo.

Po publikacijos pasirodymo vasaros pradžioje redakcija gavo savivaldybės vadovų (mero Algimanto Greimo, vicemero Algirdo Bagušinsko, administracijos direktoriaus Audriaus Balbieriaus ir jo pavaduotojo Evaldo Janulionio) raštą, kuriame jie nurodė nedalyvavimo priežastį – į „privatų Lietuvos Respublikos premjero renginį rajono vadovai nebuvo kviesti“, o drauge ir prašymą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.

„Santakos“ redakcija sutiko, jog nebuvo išklausyta antroji pusė. Todėl artimiausiame laikraščio numeryje pateikė Savivaldybės mero pokalbį, suderintą su pašnekovu, kuriame buvo išdėstytos nedalyvavimo renginyje priežastys ir motyvai. Tačiau redakcija apsiriko, manydama, kad reikalas išsisprendė. Ne visų savivaldybininkų ambicijos buvo patenkintos. Vasaros viduryje, merui ir administracijos direktoriui išėjus atostogų, gimė vicemero A. Bagušinsko ir viceadministratoriaus E. Janulionio bendras skundas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai.

Kadangi meras atstovauja visai savivaldybei ir jis išdėstė motyvus, tai ar redakcijai reikėjo atsiklausti dar ir likusių vadovų – kiekvieno atskirai? – abejojo skundo pagrįstumu „Santakos“ redaktorė D. Apanavičienė. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija nusprendė, kad „Santakos“ redakcija pasielgė tinkamai, klaidą laiku ištaisė, profesinė etika nebuvo pažeista, todėl politikams pagrindo skųstis nebuvo.

Laikraščio „Alio, Raseiniai“ redakciją Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai skundė Seimo narys Remigijus Ačas. Jis prašė įvertinti prie publikacijos „Politiniai našlaičiai ieško įtakingo tėtušio“ išspausdintą fotomontažą, kuris, skundo autoriaus manymu, padarytas neetiškai ir pažeidžia Seimo nario dalykinę reputaciją.

Savaitraščio „Alio, Raseiniai“ žurnalistas Arūnas Dambrauskas nurodė, kad „Politiniai našlaičiai ieško įtakingo tėtušio“ yra nei naujiena, nei aktualija, o pamfletas, tad jo vertinimui taikytini kiti kriterijai. O fotomontažas atitinka publikacijos turinį. Redakcijos nuomone, net jeigu šią iliustraciją vertinti atsietai nuo publikacijos, sunku būtų įžvelgti dalykinės reputacijos ar garbės ir orumo menkinimą.

Komisijos nuomone, humoristinis siužetas, nuotrauka atitinka publikacijos turinį, o fotomontažas nėra įžeidus.

O štai Ignalinoje vietos politikas ir laikraščio „Mūsų Ignalina“ redaktorius Jonas Baltakis yra vienas ir tas pats asmuo. Bet ir jis sulaukė skundo – pretenzijų „Mūsų Ignalinai“ turėjo kitas rajono politikas Vygantas Dilys dėl jį kritikuojančios publikacijos „Kaip pilnatis rajono tarybos posėdį darkė“ ir atsakymo teisės nesuteikimo.

Jau vien tai, kad laikraščio „Mūsų Ignalina“ redaktorius yra ir Ignalinos rajono Tarybos narys, yra Etikos kodekso pažeidimas, nes 25 str. draudžia žurnalistui prisiimti kitus įsipareigojimus išskyrus profesinius.

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos nuomone, situacija neetiška - laikraščio redaktorius ir Tarybos narys J. Baltakis, priklausantis valdančiąjai koalicijai, savo laikraštyje kritikuoja Tarybos narį V. Dilį, priklausantį opozicijai. Tai yra pakankamas pagrindas suabejoti J. Baltakio kaip žurnalisto objektyvumu ir teigti, kad, pasinaudojus savo profesinėmis galimybėmis, yra suvedinėjamos asmeninės sąskaitos. Etikos kodekso 59 str. tai draudžia. Be to, V. Diliui nesuteikta teisė atsakyti, kaip to reikalauja Etikos kodekso 22 str. 2 d. Komisija pripažino J. Baltakį pažeidus visus tris minėtus Etikos kodekso straipsnius.

Viktoras TROFIMIŠINAS

 

 

© VŠĮ MEDIA FORUMAS
2007-2016

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.