Šveicarijos žurnalistai senjorai įkūrė informacines svetaines, sudarydami konkurenciją savo buvusiems darbdaviams. Tai veda prie minties, kad tradicinė žiniasklaida dar nesugeba išnaudoti vyresnio amžiaus žmonių potencialo ir patirties.

Per pastaruosius dvejus metus Šveicarijos žurnalistai pensininkai įsteigė dvi interneto platformas, kurių turinį kuria daugiausia vyresnio amžiaus žmonės. Svetainė „Journal21“startavo 2010-ųjų rudenį. Per dvejus metus joje paskelbta daugiau kaip 2 400 darbų politikos, verslo, kultūros ir visuomenės temomis. 2011-ųjų pirmoje pusėje rinkoje atsirado senjorų kuriama svetainė „Infosperber“, kurioje kiek daugiau nei per metus paskelbta 1100 publikacijų. Apie senjorų žurnalistiką Šveicarijoje rašo laikraštis „Neue Zürcher Zeitung“.

Abu projektai remiasi ta pačia filosofija. „Journal21“ svetainėje skelbiama, kad ji vadovaujasi kitais standartais, nei rėksmingoji žurnalistika. Jos tikslas — suteikti vienadienėms naujienoms foną, pateikti skaitytojams analitinės medžiagos, gilesnių įžvalgų, komentarų. Svetainė orientuojasi į skaitytojus, kurie nori daugiau laiko skirti sudėtingesniems tekstams.

„Infosperber“ steigėjai koncentruoja dėmesį į svarbias politikos ir visuomenės temas, atskleidžia jas naujame kontekste, perspektyvoje. Svetainė siekia tapti atsvara informacijai, kuri pagrįsta viešųjų ryšių pranešimais ir dažnai naudojama kitose žiniasklaidos priemonėse. „Infosperber“ autoriai teigia, kad jie naujai įvertina tai, ką kiti išleido iš akių.

Senjorų svetainės nekelia tikslo konkuruoti su pagrindinėmis žiniasklaidos priemonėmis, veikiau siekia užpildyti informacijos spragas, todėl nemažai dėmesio skiria žiniasklaidos kritikai.

„Journal21“ ir „Infosperber“ apibūdina save kaip neutralius leidinius. Sunku nuginčyti, kad profesionalūs žurnalistai pensininkai, bendradarbiaujantys šiose svetainėse, yra labiau nepriklausomi ekonominiu, politiniu ar religiniu požiūriu nei jų kolegos, dirbantys nuolatinį darbą žiniasklaidoje, ar laisvai samdomi žurnalistai, kurie dirba, kad pragyventų. Nei „Journal21“, nei „Infosperber“ nemoka autoriams atlyginimų. „Infosperber“ taip pat skatina autorius kiekvieno straipsnio pabaigoje informuoti savo skaitytojus apie galimus interesų konfliktus, susijusius su nušviečiama tema.

Anot Heiner’o Hug’o, anksčiau dirbusio pagrindinėje Šveicarijos televizijos naujienų laidoje „Tagesschau“, svetainės „Journal21“ komandą sudaro 80 patyrusių žurnalistų, kurie dirbo didžiausiose Šveicarijos ir Vokietijos naujienų redakcijose. Daugelis jų yra buvę vyriausiaisiais redaktoriais, skyrių redaktoriais, korespondentais, taip pat yra buvusių pedagogų. Visi dirba savo malonumui.

„Infosperber“ yra mažesnis leidinys, jame dirba apie 40 žurnalistų. Vieni autoriai skelbia savo publikacijas kas dvi savaites, kiti — rečiau. Svetainę įkūrė buvęs televizijos žurnalistas Urs’as P. Gasch’as drauge su žiniasklaidos konsultantu Christian’u Müller’u ir Robert’u Ruoff’u. Kaip pastebi „Neue Zürcher Zeitung“ publikacijos autorius, aktyvių projekto dalyvių sąrašas stebėtinai pastovus. Pagrindinė komanda steigimo metu buvo sudaryta iš 14 narių, iš kurių tik trys niekada nepradėjo aktyviai dalyvauti.

Kaip organizuojamas redakcijos darbas? Kartą per savaitę „Journal21“redaktoriai bendrauja telefonu, o kartą per mėnesį suburia aptarti reikalų. Kasdienį darbą dirba šešių redaktorių komanda, kurie keičiasi rotacijos principu. Jie redaguoja gaunamus tekstus, derina juos su autoriais arba atmeta. Redaktorius gali susisekti su autoriumi ir paprašykite jo parašyti tam tikra tema.

„Infosperber“ veikia panašiai. Pagrindinius klausimus sprendžia 5 redaktorių komanda, kurie renkasi ne mažiau kaip 4 kartus per metus. Kasdienė veikla organizuojama rotacijos principu. Visos publikacijos siunčiamos redakcijai elektroniniu būdu, įkeliant į svetainės sistemą. Publikacijos išvysta dienos šviesą tik po to, kai jas perskaito pagrindiniai redaktoriai.

„Journal21“ veikia kaip asociacija, kuri yra įregistruota į įmonių registrą. „Infosperber“ priklauso Šveicarijos nepriklausomos informacijos skatinimo fondui (Schweizerische Stiftung zur Förderung unabhängiger Information). Anot svetainės žurnalistų, jų nepajėgs nupirkti nei milijonierius, nei jokia kompanija.

Svetainės, skelbiančios kokybišką, profesionaliai parengtą informaciją, sulaukia pasiūlymų dėl bendradarbiavimo iš pagrindinių šalies leidėjų, nes visi susiduria su ta pačia problema — kaip uždirbti iš interneto leidinių. Tačiau „Journal21“ steigėjai atmetė nemokamo laikraščio „20Minuten“ pasiūlymą, argumentuodami, kad nenori saistytis su juo. Svetainė pasirinko bendradarbiavimą su labiau rafinuotais partneriai — „Medienwoche“ ir „Monat“.

Tuo tarpu „Infosperber“ priėmė „20Minuten“ pasiūlymą bendradarbiauti internete. Laikraštis gali pasirinkti „Infosperber“ straipsnius, mainais reklamuodamas mažesnįjį partnerį. „Infosperber“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su „TagesWoche“ leidėjais. Abu partneriai sutarė, kad jie gali skelbti vieni kitų straipsnius, kiekvieną kartą pateikdami nuoroda į šaltinį.

„Kodėl „Journal21“ ir „Infosperber“ neapsijungia, juk jų koncepcijos panašios?“ — klausia „Neue Zürcher Zeitung“ publikacijos autorius. „Infosperber“, kuri labiau panaši į tinklaraštį negu į portalą, veiklos pradžioje pasiūlė „Journal21“ leidėjams bendradarbiauti keičiantis publikacijomis arba net jungtis, bet pasiūlymas nesulaukė dėmesio. „Journal21“ kūrėjų idėja — nepriklausomas prekinis ženklas. Tačiau jie neprieštaravo, kad atskiri autoriai dalytųsi savo straipsniais su kito leidinio skaitytojais.

„Neue Zürcher Zeitung“ pastebi, kad nenoro bendradarbiauti šaknys slypi kur kas giliau. Šioje šalyje yra dvi asociacijos, kovojančios už žurnalistikos kokybę — (Žurnalistikos kokybės asociacija) ir „Verein Medienkritik“ (Žiniasklaidos kritikos asociacija). Nors jų tikslai panašūs, tačiau jos tarpusavyje smarkiai konkuruoja.

„Journal21“ veikla per pirmuosius aštuoniolika mėnesių pareikalavo 70 tūkst. Šveicarijos frankų (daugiau kaip 200 tūkst. litų). Nors ir gaudami fondų paramą, leidėjai buvo priversti kreiptis finansinės paramos į skaitytojus, prašydami aukoti. „Infosperber“ steigėjams pirmieji devyni mėnesiai kainavo 23 tūkst. Šveicarijos frankų (66 tūkst. litų). Lėšos išleistos svetainių optimizavimui, reklamai, palaikymui internete, informacijos apdorojimui.

„Kol kas dar anksti kalbėti apie abiejų projektų sėkmę“, rašo laikraštis „Neue Zürcher Zeitung“, pabrėždamas, kad jau vien jų buvimas rodo tradicinės žiniasklaidos nesugebėjimą išnaudoti senjorų potencialo ir „kartos 65 plius“ integracijos galimybes. Senjorų patirties ir išminties ignoravimas yra visuomenės įgūdžių ir žinių švaistymas. Atsigręžusios į senjorus, redakcijos išvystų nišą gamybos sąnaudų mažinimui.

Viktoras TROFIMIŠINAS

Originalas

http://www.nzz.ch/aktuell/feuilleton/medien/vergesst-nicht-die-jungen-alten-1.17252736

© VŠĮ MEDIA FORUMAS
2007-2016

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.