Europos Komisija steigia Žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės centrą Florencijoje ir skiria 600 000 eurų dotaciją Europos universitetinio instituto (EUI) Roberto Šumano aukštesnės pakopos studijų centrui. Centras, kuriam vadovaus profesorius Pier Luigi Parcu, pradės veikti 2011 m. gruodžio mėn.; jame bus plėtojamos naujos idėjos, kaip užtikrinti didelę žiniasklaidos įvairovę ir laisvę, ir dirbama siekiant kokybiškesnių svarstymų apie Europos žiniasklaidos pliuralizmą. 

Už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga EK pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes, paskelbdama apie naujo centro atidarymą, sakė: „Saviraiškos laisvė iš dalies priklauso nuo žiniasklaidos įvairovės ir laisvės. Naujam centrui teks svarbi užduotis — generuoti ir išbandyti idėjas, susijusias su žiniasklaidos įvairove ir laisve, siekiant praturtinti viešąsias diskusijas ir politiką.“

Centre bus vykdoma veikla 4 kryptimis: teoriniai ir taikomieji moksliniai tyrimai (straipsniai, politikos tyrimai, veiks žiniasklaidos pliuralizmo stebėjimo centras), diskusijos, šviečiamoji ir mokomoji veikla (akademiniai seminarai, vasaros mokyklos), nuveiktų darbų vertinimas.

Centrą buvo nuspręsta įsteigti EUI patalpose, nes šis institutas turi ilgametę patirtį Europos valdymo srityje.

Ši iniciatyva — dar vienas Komisijos žingsnis tęsiant nuolatinį įsipareigojimą pagerinti žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės apsaugą Europoje ir nustatyti, ar reikalingi tolesni veiksmai Europos, nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu. Komisija neseniai įsteigė šiam klausimui skirtą aukšto lygio grupę, kuriai pirmininkauja dr. Vaira Vykė-Freiberga (žr. (IP/11/1173). Komisija taip pat ketina įsteigti iš daugelio suinteresuotųjų subjektų sudarytą grupę dėl žiniasklaidos ateities; grupė turėtų pradėti veikti artimiausioje ateityje.

Teisių chartija

Teisė į saviraiškos ir informacijos laisvę yra įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje, kuriame teigiama, kad žiniasklaida turi būti laisva ir pliuralistinė. Šios laisvės yra kiekvienos laisvos ir demokratinės visuomenės pamatas; jos sudaro giluminių ES demokratinių ir socialinių vertybių esmę. Tiek vyriausybės, tiek ir privataus sektoriaus atstovai gali trukdyti veiksmingai naudotis šiomis teisėmis ir tokie atvejai gali tapti ilgalaikio susirūpinimo šaltiniu.

Taip pat svarbu pažymėti, kad informacijos ir komunikacijų technologijų raida leido gerokai sumažinti sklaidos išlaidas ir sumažinti kliūtis naujoms žiniasklaidos priemonėms, tačiau politikos formuotojai yra susirūpinę tokios raidos poveikiu žiniasklaidos įvairovei, konkrečiai, sukeltais sunkumais tradiciniam spaudos modeliui.

Europos Komisija ir Parlamentas ėmėsi aktyvių veiksmų, susijusių su žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo išsaugojimu. Komisija 2011 m. ėmėsi užtikrinti nacionalinių ir ES teisės aktų suderinamumą. 2011 m. sausio mėn. Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja N. Kroes atkreipė dėmesį į svarbiausius su Vengrijos žiniasklaidos įstatymu susijusius klausimus ir į galimybę jį suderinti su ES teisės aktais, o konkrečiai — su Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva. Vengrijos Vyriausybė įsipareigojo pakeisti Vengrijos žiniasklaidos įstatymą dėl šių keturių punktų: i) įsipareigojimo teikti subalansuotą informaciją; ii) kilmės šalies principo laikymosi; iii) registravimo reikalavimų laikymosi ir iv) įžeidžiančio turinio. Sutartus pakeitimus Vengrijos Vyriausybė priėmė 2011 m. kovo 7 dieną.

Centras bus finansuojamas iš lėšų, kurios iš pradžių buvo numatytos EP nario Paulo Rübigo pasiūlytai programai „Erasmus žurnalistams“

 

© VŠĮ MEDIA FORUMAS
2007-2016

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.