Žengtas reikšmingas žingsnis stiprinant Lietuvos žiniasklaidos ir žurnalistikos savitvarką – vasario 29-ąją priimtas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, įtvirtinantis šiuolaikiškus profesinės etikos standartus. Jis apibrėžia žurnalistų, rengėjų ir skleidėjų funkcijas, teises, pareigas, išreiškia bendruosius principus, kurie padeda optimaliai vykdyti visuomenės informavimo profesinę veiklą.

Visuomenės informavimo etikos kodeksas priimtas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų bendrame susirinkime. Tokia kodekso priėmimo procedūra numatyta Visuomenės informavimo įstatyme.

Susirinkimo dalyvius pasveikino kultūros ministras Šarūnas Birutis, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė.

Naujasis kodeksas keičia Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą, kurio pirmoji redakcija patvirtinta prieš 20 metų.

Visuomenės informavimo etikos kodekso kūrimas trūko beveik metus – nuo 2015-ųjų pavasario. Jį rengė darbo grupė, vadovaujama prof. Audronės Nugaraitės. Pastabas ir pasiūlymus kodeksui teikė viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, žurnalistai. Kodekso projektas buvo paskelbtas viešai, o dalyvauti viešame svarstyme galėjo visi suinteresuoti asmenys.

Pasiūlymuose ir pastabose, kurias gavo darbo grupė, daug dėmesio buvo skirta vizualios medžiagos, antraščių etiškumui, nekaltumo prezumpcijai, politikų ir žiniasklaidos santykiams, skirčiai tarp žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų.

Kodekso kūrėjai siekė, kad naujos nuostatos atlieptų šiuolaikinės žurnalistikos ir žiniasklaidos iššūkiams, teiginiai būtų aiškesni, konkretesni, vengiama dviprasmiškų formuluočių, atsisakyta nebeaktualių nuostatų. Kitas svarbus aspektas – daugelis Kodekso normų taikytinos ne vien žurnalistams ir rengėjams, bet ir informacijos skleidėjams. Kodeksas, palyginti su ankstesniu, yra trumpesnis, jame – 66 straipsniai.

Sąžiningumas informacijos vartotojo atžvilgiu

Pagarba teisingai informacijai ir visuomenės teisei gauti informaciją yra svarbiausioji žurnalisto pareiga. Kodekse sukonkretintas reikalavimas užtikrinti nuomonių ir šaltinių įvairovės principo laikymąsi.

Žurnalistams, viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams tenka pareiga pateikti ne mažiau kaip dviejų skirtingų, tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba nušviečiami konfliktiniai klausimai.

Visais atvejais būtina kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus bei remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais. Nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą, joje privalu konkrečiai nurodyti, kad informacija nėra patikrinta.

Gerbdami visuomenės teisę į tiesą, į nešališką ir sąžiningą informaciją, žurnalistai savo veikloje turi vadovautis audiatur et altera pars (tebūnie išklausyta ir antroji pusė) principu. Todėl kodekse įtvirtinta nuostata, kad rengiant publikaciją, neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti informaciją toje pačioje kritinėje publikacijoje.

Jei kritikuojamas asmuo atsisako galimybės pateikti paaiškinimą ar neįmanoma su juo susisiekti, ir žurnalistas informuoja apie tai visuomenę toje pačioje publikacijoje, laikoma, jog pareigą informuoti visuomenę žurnalistas atliko sąžiningai.

Tikslumas, klaidų taisymas

Neklysta tas, kas nedirba. Tuo pačiu dar aktualesnė tampa pareiga taisyti klaidas. Daug dėmesio kodekse skiriama žurnalistų darbui renkant informaciją, informacijos tikslumo užtikrinimui, klaidų taisymui, antraščių ir iliustracijų atitikimui kūrinio turiniui.

Kodekse paaiškinama, kad jei pateikta informacija yra netiksli arba klaidinga, būtina nedelsiant patikslinti netikslius faktus, paneigti klaidingus faktus tos pačios visuomenės informavimo priemonės adekvačioje vietoje, be žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų komentarų. Ištaisius klaidas internete, privalu nurodyti, kad kūrinio turinys buvo pakeistas ir/ar papildytas.
Kodeksas akcentuoja, kad tikslios turi būti ir antraštės, ir iliustracijos ir citatos:  skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos turi neiškreipti kūrinio ir neklaidinti informacijos vartotojo.

Vengiant interesų konfliktų

Teiginys apie tai, kad žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui, yra patikslintas ir sukonkretintas, įtvirtinus principinę nuostatą dėl žurnalisto santykio su politinėmis partijomis ir valdžios institucijomis, verslo struktūromis.

Visuomenės informavimo kodeksas aiškiai sako, kad žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje. Dalyvaudami visuomeninėje veikloje žurnalistai kurdami kūrinį turi vengti  interesų konflikto arba informuoti auditoriją apie sąsajas su tokia veikla.

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, rengiantys informaciją apie įmones ir organizacijas, skelbiamoje informacijoje privalo atskleisti savo ryšius su jomis ir aplinkybes, kurių nutylėjimas gali sumažinti teikiamos informacijos objektyvumą.

Žurnalistai neturi reklamai naudoti savo vardo, atvaizdo ir balso, išskyrus tuos atvejus, kai tokia reklama siekiama socialinių ar humanistinių tikslų ar reklamuojamas žurnalisto sukurtas kūrinys, visuomenės informavimo priemonė.

Informavimas apie nusikaltimus ir savižudybes

Rengiant naująjį kodeksą buvo atsižvelgta ir į Visuomenės informavimo etikos komisijos skundų tyrimo praktiką. Dalis naujovių susijusi su informavimu apie nusikaltimus. Kodeksas įpareigoja viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus nepiktnaudžiauti katastrofų, avarijų, mirties, bandymo nusižudyti, sužalotų asmenų, smurto, agresijos, žiauraus elgesio su gyvūnais vaizdais bei istorijoms, kurie gali žeisti ten atvaizduojamų asmenų ar jų artimųjų jausmus bei informacijos vartotojų jautrumą.

Informuojant apie tokio pobūdžio įvykius, būtina vengti nepagrįstų kaltinimų, ironijos, sarkazmo, patyčių  elementų bei skelbti įspėjimus ar atitinkamai žymėti informaciją sudarant sąlygas jautriems informacijos vartotojams tokios informacijos išvengti.

Draudžiama skelbti informaciją apie afekto būsenoje esantį asmenį, taip pat nufilmuotus ir nufotografuotus vaizdus su afekto būsenoje esančiu ar mirštančiu asmeniu.

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi minėti pavardžių ar kitokių šį asmenį (ypač nepilnametį) padedančių identifikuoti duomenų, susijusių su savižudybe ar bandymu nusižudyti. Draudžiama skelbti vaizdo medžiagą, kurioje būtų vaizduojamas savižudybės procesas ar nusižudęs žmogus.

Skelbiant informaciją apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, reikia būti itin atsargiais nurodant savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvus bei aplinkybes, kad paskelbtoje informacijoje nebūtų skatinamas savižudiškas (suicidinis) elgesys visuomenėje. Netraktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo, nenaudoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų.
Skelbiant tokią informaciją, privalu pranešti apie esamą arba teikiamą psichologinę-socialinę pagalbą.

Žurnalistas ir internetas

Pirmą kartą aptariami darbo su interneto šaltiniais etikos standartai, žurnalisto raiškos viešojoje erdvėje, tarp jų ir socialinėse medijose, principai.

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, naudodami piliečių asmeninio pobūdžio vaizdo, garso ir tekstinę informaciją, esančią socialiniuose tinkluose, visada privalo nurodyti šaltinį, iš kur paimta informacija.

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai reikšdami savo nuomonę viešojoje erdvėje turi laikytis Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų. Tai taikytina ir nuomonės reiškimui socialiniuose tinkluose.

***
Priimant Visuomenės informavimo etikos kodeksą dalyvavo Visuomenės informavimo etikos asociacijos steigėjų (Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos žurnalistų draugijos, Interneto žiniasklaidos asociacijos, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos), o taip pat Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijos, Vakarų Lietuvos vietos laikraščių leidėjų asociacijos atstovai.

Viktoras Trofimišinas
Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininko pavaduotojas

Naujojo Visuomenės informavimo etikos kodekso priėmimo akimirkos: