Jei bent retkarčiais įsijungiate Vokietijos televizijos ZDF kanalą, tai, ko gero, įsidėmėjote dienos aktualijų laidos „Šiandien“ vedėją – visada besišypsančią, elegantišką šviesiaplaukę Petrą Gerster. Jos laidos pasižymi glaustumu ir gilumu,visada labai atsakingai atrinktos dienos aktualijos. Jos tariamas žodis yra kaip šūvis, verčiantis suklusti.

Tiubingeno taupomojo banko klubas dažnai kviečia pokalbiams politikus, verslininkus, meno žmones, žurnalistus. Viename iš jų – su TV žinių vedėja Petra Gerster – panorau dalyvauti ir aš. Apie tokius renginius pranešama viešai, ir kiekvienas norintis gali dalyvauti. Tereikia užsisakyti bilietus, kurio vieno kaina tąkart buvo dešimt eurų. 

Salė – pilna žiūrovų. P. Gerster buvo nuoširdi, atvira. Susidomėjimas šiuo susitikimu buvo labai suprantamas: TV žurnalistė jau senokai peržengė  pusės amžiaus jubiliejų, bet jai puikiai sekasi profesinėje veikloje. Petra Gerster yra pelniusi svarbiausius Vokietijos žurnalistų apdovanojimus, Hanso Joachimo Friedrichso premiją, Auksimę kamerą ir „Bambi“ premiją.

„Aš būsiu pirmoji žinių vedėja, kuriai bus per 60  metų“,– sakė ji susitikime. Petra pripažįsta, kad dienos aktualijų laidai reikia... jaunesnio veido. „Bet aš kovoju už savo vietą“,– šypsojosi žurnalistė. Ji pasidžiaugė, kad televizijos vadovybė ją palaiko.

Petra Gerster kartu su savo sutuoktiniu, taip pat žurnalistu Christijanu Niurnbergeriu, yra išleidusi kelias knygas. Savo knygas ji atsivežė ir į susitikimą. Žmonės mielai pirko. Juk visiems įdomu, kaip ir kuo gyvena televizijos žvaigždė, kaip auklėja savo vaikus, kokius augina naminius gyvūnus ir pan.    

Mane labiausiai sudomino Petros Gerster autobiografinė knyga „Brandos egzaminas“. Tai knyga apie pasaulį, kuriame dominuoja vyrai. Ją Petra parašė sulaukusi gražaus jubiliejaus.  Knygoje nė su žiburiu nerasi net menkiausios užuominos apie amžiaus naštą ar baimes, kai pasikeičia kūnas, kai dingsta jaunystės žavesys. Petra knygoje rašo apie  naują laisvės pojūtį: 50 metų sulaukusios moterys turi patyrimo, energijos, profesionalių žinių ir nebereikia rūpintis vaikais. 

Kaip ir dauguma susitikimo dalyvių, panorau gauti autorės autografą. Reikėjo kantriai laukti eilėje. Kai pagaliau priėjau, Petra Gerster, kaip visada šypsojosi ir paklausė, kam užrašyti knygą? Pasakiau savo vardą „Janina“ ir vos ne vienu atsikvėpimu išpyliau, kad esu žurnalistė iš Lietuvos, kad esu užsienio spaudos draugijos Vokietijoje narė, kad  rašau Lietuvos spaudai apie gyvenimą ir žmones Vokietijoje, ir kad man labai patinka jos vedama žinių laida: labai profesionali ir dalykiška.

Išgirdusi, kad esu žurnalistė ir laikydama parkerį rankoje ji atsilošė kėdėje ir šypsojosi. Paklausiau, ar ji yra buvusi Lietuvoje? Atsakė, kad lankėsi Rygoje. O aš neatlyžau ir išaiškinau, kad Ryga yra tik 300 kilometrų iki Klaipėdos, o čia pat ir Kuršių Neringa. Pakviečiau atvažiuoti. Ji padėkojo ir nieko neatsakiusi užrašė: „Jelenai“ . Žvilgterėjusi į autografą aiktelėjau ir jau buvo pasirengusi pasakyti, jog įrašė ne tą vardą, bet mano žmogus sulaikė, sakydamas, kad jai gali būti nepatogu. Vėliau supratau, kad ir mano vardas jai nebuvo įprastas...     

Stiprios moterys nepalūžta

Petra Gerster knygoje „Brandos egzaminas“ atvirai kalba apie moterų ir vyrų atsakomybę. Moterys Vokietijoje atsakingos už viską: už vaikus, šeimą, pačios pasirinktą profesiją ir kad vaikai įgytų tinkamą išsilavinimą. Taip jos išmokytos. Vyrai turi dar ir motinas. Tad jie viskuo aprūpinti ir apdailinti motinų šeimininkių. „Jei sūnūs matytų, kaip jų tėvas neša šiukšles, pjauna žolę, tada jų nepradėtų krėsti drebulys nuo namų darbų“, – knygos pristatyme vyrams žnybtelėjo žurnalistė.

Beje, su savo sutuoktiniu Petra Gerster susipažino vartydama seną savaitraščių „Die Zeit“ komplektą. Tuomet ji, dar studentė, uždarbiavo vienoje Paryžiaus bibliotekoje.  Paskui sekė gražūs pasimatymai  tai Paryžiuje, tai Vokietijoje, kur dirbo jos būsimasis vyras. Jie labai atvirai kalbėjosi apie ateitį ir dėliojo būsimo gyvenimo taškus. Kas yra svarbiausia abiems? Šeima? Vaikai? Žinoma, karjera? Be abejo. Petra Gerster pastebi, kad jos sutuoktinis labai meistriškai gebėjo derinti žurnalistiką su šeimyniniu  gyvenimu. Jį bendradarbės už tai dievino, o ji joms pavyduliavo... Baisiausia gyvenime buvo, kai praėjus vos keliems mėnesiams po santuokos, Petra sunkiai susirgo – buvo aptiktas auglys. Jai buvo atlikta torakotomijos operacija, kuri truko ilgiau nei aštuonias valandas.  Ji žino, ką reiškia dienas ir naktis gulėti ant nugaros ir būti tokiai silpnai, kad negali nei skaityti, nei muzikos klausytis. „Žinote, ką jaučia žmogus, kai jam trūksta oro?“ – klausė skaitytojų knygos autorė. Tuomet jai buvo tik trisdešimt.

Dar po kurio laiko paaiškėjo, kad sega sunkia kaulų liga, – buvo nustatyta ligos antroji stadija – riba, bet dar ne vėžys. Tad knygoje ji dėkoja medikams, išgelbėjusiems jai gyvybę.

Petra Gerster nekeikia gyvenimo ir teigia, jog ligos yra gyvenimo dalis. Ji  nesako, kad tai yra likimas. Nesėkmė ir tiek.

Perskaičiau ir galvoju, ką reiškia mano ligos? Taip nutiko, nes išbandymus gali pakelti tik stiprūs žmonrės. Ir nieko gėdingo tame nėra. Tiesiog toks yra gyvenimas.

Janina Bačiliūnaitė-Ostermaier

© VŠĮ MEDIA FORUMAS
2007-2016

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.