Scenos naujienos
Muzikinė dedikacija Maestro Mstislavui Rostropovičiui
- 2014-03-12

Piotro Čaikovskio, Arvydo Malcio ir Leonardo Bernsteino kūriniai – kas juos sieja? Šio šeštadienio, kovo 15 d. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) koncerte filharmonijoje šių kompozitorių kūryba suguls programon, kuri yra tarsi dedikacija vienam iškiliausių XX a. antrosios pusės muzikų – legendiniam maestro Mstislavui Rostropovičiui. Filharmonijos scenoje kūrinius atliks seni muzikos bičiuliai – LNSO šį vakarą diriguosiantis maestro Robertas Šervenikas ir Vilniuje gimęs, Vokietijoje reziduojantis violončelininkas Davidas Geringas.
Koncertą atlikėjai pradės Piotro Čaikovskio Ketvirtąja simfonija. Pats kompozitorius yra rašęs, kad ši simfonija – tai jo jausmų aidas, asmeninių išgyvenimų atspindys ir gana retas atvejis, kai autorius jautė kūrybinį pasitenkinimą: „Be galo žaviuosi šiuo savo „vaiku“. Tai vienas iš nedaugelio mano darbų, kuriuo neteko nusivilti... tai geriausia mano simfoninė partitūra“. Mstislavo Rostropovičiaus atminimui skirtame LNSO koncerte ši simfonija skambės neatsitiktinai – Maestro kūrinį ne kartą dirigavo pasirodymuose su garsiausiais pasaulio kolektyvais.
Antra šį vakarą skambanti kompozicija – tai lietuvių autoriaus Arvydo Malcio Koncertas violončelei ir orkestrui „In Memoriam“. 2009 m. M. Rostropovičiaus atminimui sukurtas Koncertas violončelei ir simfoniniam orkestrui skirtas Maestro mokiniui Davidui Geringui. Tai tradicinio koncerto žanro pavyzdys, grindžiamas solisto ir orkestro priešpriešinimu. Kūrinį sudaro trys dalys, atliekamos be pertraukos. „Norėjau parašyti tarsi paminklinės arkos formos kūrinį, kuriame būtų atspindėtos Maestro dedikuotų kūrinių nuotrupos ir emocinės būsenos, muzikos garsais perteikti jo biografijos fragmentai, kurių klausydamiesi galėtume įsivaizduoti Menininko odisėją. Kūrinyje skambantys Rostropovičiui dedikuotų koncertų epizodai ir jų agogika gretinami su Tėvynę palikti priversto žmogaus išgyvenimais, kančia, ilgesiu. Šis Koncertas – daugybės fragmentų kontempliacija, parodanti violončelės galimybes. Tai tarytum siužetas su monologais ir dialogais, kupinas lyrizmo, dramatizmo ir kulminacijų. Koncerto solistas – tarsi herojus ir viso kūrinio ašis, jo muzikinė charakteristika daugiabriaunė ir daugiaplanė“ – apie kūrinį pasakoja jo autorius, kompozitorius beigi violončelininkas A. Malcys.
A. Malcio Koncerte penkis kartus skamba penkiagarsis Maldos refrenas. „Penkios natos, penkios ritminės figūros – nelyginant epigrama SLAVA – Maestro vardas, kuriuo į jį kreipdavosi draugai“ – aiškina kompozitorius. Ši epigrama persikelia ir į trečią proginės vakaro programos kūrinį.
„Slava!“ – būtent taip vadinasi M. Rostropovičiaus atminimui skirtą koncertą vainikuosiantis kūrinys. Leonardo Bernsteino „Slava! Politinė uvertiūra orkestrui“ (Slava! A Political Overture for Orchestra) buvo sukurta paties M. Rostropovičiaus prašymu. XX a. aštuntajame dešimtmetyje M. Rostropovičius buvo paskirtas Amerikos nacionalinio simfoninio orkestro muzikos vadovu. Jis kreipėsi į Bernsteiną prašydamas sukurti nedidelės apimties simfoninę kompoziciją inauguraciniams koncertams. Uvertiūros „Slava!“ premjera nuskambėjo 1977 m. spalio 11 d. Kenedžio centre diriguojant pačiam maestro.
Nuotraukoje: violančelininkas Davidas Geringas (D. Matvejevo nuotr.)
LNF inf.