Suderinti kokybę ir patrauklumą — aukštasis pilotažas

„Auditorija mėgsta kraują ir seksą“, „Rašyk paprasčiau, nes auditorija nesupras“, „Intelektualių laidų kaimiečiams nereikia“, — tokių frazių galima prisiklausyti dažnoje redakcijoje. Atrodytų — žiniasklaidos turinį diktuoja auditorijos poreikiai. Tačiau ar žiniasklaidininkai išties žino, apie ką žmonės galvoja ir ko jie nori? Humanitarinių mokslų daktarė ir Vilniaus Universiteto dėstytoja Laima Nevinskaitė įsitikinusi — didelė auditorijos dalis žiniasklaidą geba vertinti kritiškai. Prieš kelerius metus kartu su kitais mokslininkais ji analizavo pilietinės visuomenės būklę ir pagrindines jos problemas. Pilietinės visuomenės instituto užsakytas tyrimas parodė, jog daug žmonių yra nepatenkinti žiniasklaidos kokybe.

Plačiau

(Ne)gerbiamos autorių teisės

„Esu bejėgis“, „Jie — galingesni už mane“, „Ką padarysi, juk visiems — tas pats“. Taip kalbančius tenka išgirsti mūsų žurnalistus, kurie pasijaučia savo darbdavių nuskriausti. Juk Lietuvoje labiau įprasta taikytis su esama nepalankia padėtimi. O kad autoriai būtų gerbiami, pradžiai tereikia visai nedaug — tik suvokimo, jog galime ginti savo pažeistas teises, bei teisinių žinių „abėcėlės“, kurią kai kada verta priminti ir patiems darbdaviams. Vadinamųjų freelancerių gidas — Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Juo remdamasi į žiniasklaidos kūrėjams aktualius klausimus atsako Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Matulevičienė.

Plačiau

N. Kasiliauskas: „Jei dirbant pagal autorinę sutartį žurnalistas įtraukiamas į įmonės darbo grafikus, tai jau gali būti nelegalus darbas“

Kai kuriems Lietuvos leidėjams bei TV galiūnams vis dar įprasta kokybišką medžiagą iš savo darbuotojų gauti lengvai, greitai ir pigiai, idealu — jei išvis veltui. Todėl nutinka ir taip, jog padedantys viešąjį interesą bei kitų teises ginti žurnalistai patys lieka tarsi paraštėse. Žurnalistų inertiška baimė dėti pastangas dėl pokyčių bei teisinių žinių stoka — priežastys, dėl kurių žiniasklaidos atstovų darbo santykiai palyginti chaotiški ir „pasiklydę“ tarp dviprasmybių. Darbo teisės specialistas Nerijus Kasiliauskas mano, kad pagrindinė problema yra ta, jog žiniasklaidos įmonės linkusios taupyti savo darbuotojų socialinių garantijų sąskaita ir vengia darbo santykius įforminti darbo sutartimi. Kita vertus, į darbo santykius kimba savo pensija ir nemokamu gydymu susirūpinę piliečiai, o sąmoningai pasirinkę laisvai samdomo darbuotojo kelią turi susitaikyti su tuo, kad nepretenduoja į lengvatas ar garantijas, kurias gauna etatiniai darbuotojai. Plačiau šiomis temomis — interviu su advokatu dr.Nerijumi Kasiliausku.

Plačiau

Aurelijui Katkevičiui atminti. Metas ieškoti protingesnio pašnekovo (2)

Prisiminus žurnalistą, redaktorių, kūrėją... 2008 metų kovą publikuotas interviu apie žiniasklaidą ir žurnalistiką.

„Jei „Maksima“ pardavinėtų tik daigintus kviečius, gal žmonės juos ir pirktų. Dabar pilnos lentynos čipsų, ir jie pirkėjus vilioja labiau nei sveikas maistas. Ir mes, žurnalistai, turime gaminti čipsus“, - tokią filosofiją dėstė mano pirmasis darbdavys. Tas pačias mintis, tik išreikštas kitokiais žodžiais, vėliau girdėjau ne kartą. Tad buvo kiek keista ir malonu sutikti vieną barzdotą optimistą. Aurelijus Katkevičius, žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius, tiki, kad žmonės yra protingos būtybės ir jiems reikia rimtesnės spaudos. Ir tvirtina — viskas pasikeis į gera, jei tik norėsime kažką keisti.

Plačiau

© VŠĮ MEDIA FORUMAS
2007-2016

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.