Mass media — tik bizūnas, o ne žvėris

Iš pirmojo puslapio žvelgė baisiai sužalotas sprogmenį susprogdinęs vaikas. „Gerai, kad laikraščio neatsiverčiau gerdamas kavą", — pagalvojo socialinių mokslų daktaras Aleksandras Dobryninas, sklaidydamas rytmečio spaudą prieš tarptautinę konferenciją. Profesoriaus veido išraiška buvo tokia, kad aplink jį ėmė rinktis susidomėję užsieniečiai mokslininkai. Baisybėmis prekiaujančiai spaudai kritikos jie negailėjo. „Žinot, Nigerijoje spauda taip pat panašiai elgiasi“, — nuoširdžiai, su užuojauta ištarė vienas švedas. A. Dobryninas tvirtina tuomet pajutęs, kaip ėmė busti jo patriotiniai jausmai. Jam tapo pikta — negi laisvos rinkos sąlygomis galima pardavinėti absoliučiai viską. Šis nutikimas buvo viena iš priežasčių, kodėl prieš dvylika metų sociologas ėmė analizuoti žiniasklaidos pateikiamą kriminalinę informaciją.

Plačiau

Melioruotuose kalbos laukuose

„Jokia stilistė tenekiša savo feldfebeliško snukio prie to, ko ji suprasti nesugeba“, - tokį nurodymą po interviu vieno dienraščio žurnalistams davė Algis Ramanauskas-Greitai. Tęsdama mintį apie straipsnių redagavimo problemas, „pasiskolinsiu“ kolegos Andriaus Užkalnio klausimą: ar mes dėl kalbos, ar kalba dėl mūsų? Apie kalbos ir jos redaktorių vaidmenį spaudoje — pokalbis su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanu dr. Antanu Smetona.

Plačiau

Visuomenė nemoka mąstyti kritiškai

Kodėl žmonės taip domisi skandalais? Kodėl kultūriniai leidiniai — ties išnykimo riba? Neįmanoma neigti — žiniasklaidos turinį stipriai veikia visuomenės mąstysena. LR Prezidento patarėja kultūros, mokslo ir ugdymo klausimams dr. Nerija Putinaitė įsitikinusi —žmonės dar negreit atsikratys to, ką į jų sąmonę įrėžė sovietinis režimas. Knygoje „Nenutrūkusi styga“ filosofė aštriai, bet be neapykantos žvelgia į sovietmečio formuotus stereotipus. Pokalbis su Nerija Putinaite — apie tai, kaip iš sovietmečio palikimas veikia mūsų žiniasklaidos situaciją ir auditorijos poreikius.

Plačiau

Žiniasklaidos ir politikos bėdų šaknys — švietimo sistemoje

Politika besidomintys Lietuvos piliečiai turi nelengvai dirbti — nuolat lyginti skirtingų žiniasklaidos priemonių informaciją ir daryti išvadas. Politinio gyvenimo vaizdas išryškės tik tiems, kurie gebės žinias patys apibendrinti. Politikos apžvalgininkui, VU Komunikacijos fakulteto dėstytojui Vladimirui Laučiui mūsų žiniasklaida primena pro langą spoksančią kaimo bobutę. Politologo išsilavinimą turintis žurnalistas įsitikinęs, kad itin trūksta kalbėjimo ne apie konkrečius atvejus, o apie reiškinius, žmonių skatinimo ne stebėti politinį spektaklį, o susimąstyti.

Plačiau

© VŠĮ MEDIA FORUMAS
2007-2016

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.