Apie tai, ko nežino siaubo naujienų prekeiviai

Važiavo girtas kaimietis, atsitrenkė automobiliu į stulpą ir susižalojo — naujiena. Per išgertuves įsiplieskęs ginčas baigėsi sugėrovo žūtimi — naujiena. Motina pasmaugė savo pačios atžalas, vaikinas gyvenimo draugei nupjovė galvą — tai irgi naujienos. Jų sąrašą galima plėsti dar šiurpesnėmis istorijomis. Bet jos — ne išgalvotas siaubo trileris, o lietuviška kasdienybė. Apie kriminalinių naujienų Lietuvos žiniasklaidoje kultūrą bei jos poveikį — interviu su knygos „Kriminalinio elgesio psichologija“ autore, Mykolo Romerio universiteto profesore, psichologe Rita Žukauskiene.

Plačiau

Žurnalistikos instituto direktorius Ž. Pečiulis: „Žurnalistas turi būti guvus ieškotojas

Kelias į Žurnalistikos instituto direktoriaus kabinetą veda per biblioteką. Atidaręs duris naujasis instituto vadovas Žygintas Pečiulis (humanitarinių mokslų daktaras, einantis profesoriaus pareigas) dažnai nusišypso, pamatęs prie knygų šurmuliuojančius studentus: „Gražus vaizdas pirmajam laikraščio puslapiui. Kurgi daugiau galima pamatyti eiles prie knygų, jei ne Universitete“. Dvidešimt metų Vilniaus universitete dėstantis dr. Ž.Pečiulis aiškina, kad būtent studentai yra tikrieji instituto šeimininkai. Todėl dabar jis suka galvą — kaip padaryti, kad studentai universitete praleistų daugiau laiko ir čia taptų profesionaliais žurnalistais. Interviu su naujuoju Žurnalistikos instituto direktoriumi — ir apie žurnalistikos studijų problemas, ir apie žiniasklaidos misiją.

Plačiau

„Pipirai čia turėtų būti kvepiantieji“

Regioninė žiniasklaida tvirtai užėmė pozicijas ir nepanašu, kad lengvai jas galvotų atiduoti. Išaugusią šių laikraščių galią ir savivertę rodo ir vienas po kito pasipylę regioniniai žurnalai — dauguma leidėjų visai teisingai mano, kad ne vien savivaldybės naujienomis ir kriminalais gyvas skaitytojas. Be to, dailaus spalvoto žurnalo buvimas išskiria rajoną ar kraštą iš kitų — kultūra visada asocijavosi su geresniu ir gražesniu gyvenimu, tad tokio žurnalo pasirodymas tam tikra prasme iliustruoja inteligencijos lygį konkrečiame regione. Daugiau apie regioninę žurnalistiką sužinosime, perskaitę Vaivos Radikaitės-Žukienės, Spaudos, radijo ir TV rėmimo fondo tarybos pirmininko pavaduotojos, regioninių žurnalų apžvalgą.

Plačiau

Mokslo žurnalistika: pradžia — protingas klausimas

TV laidos „Negali būti“ vedėjas, biologijos mokslų daktaras Rolandas Maskoliūnas teigia, kad mokslas tarp masių negali būti toks populiarus kaip, pavyzdžiui, pramogos, nes jo uždaviniai — visiškai kitokie. Bet, pašnekovo nuomone, šalyje po truputį atsiranda mokslo žurnalistika: į „miniatiūrinę“ rinką bando įsiterpti du mokslą populiarinantys verstiniai žurnalai („Iliustruotas mokslas“ ir „Scientific American“), daugėja žurnalistų, besidominčių šia sritimi. Tiesa, informacijos ir komunikacijos studentai Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose mažesnėse Europos šalyse, kol kas neturi mokslo žurnalistikos kurso. Kita vertus, žinios ir praktika kaupiama ne tik tarp universitetų sienų. R. Maskoliūnas įsitikinęs, kad savarankiškai siekti profesionalumo mokslo žurnalistikoje — nesudėtinga. Vadinamiesiems savamoksliams jis patartų daug skaityti literatūros apie mokslą.

Plačiau

© VŠĮ MEDIA FORUMAS
2007-2016

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.