Psichologas Paulius Skruibis: „Spaudos laisvė reiškia labai didelę atsakomybę“

„Turtus praradęs milijonierius puolė po traukiniu“, „JAV nekilnojamojo turto magnatas nusprendė baigti savo gyvenimą“, „Vieno stambiausių Europos bankų vadybininkas pasikorė“, — per ekonomikos krizę tokių antraščių žiniasklaidoje tik gausės. Psichologui Pauliui Skruibiui tokie tekstai kelia didžiulį nerimą. Jaunimo psichologinės paramos centro programų direktorius, psichologijos doktorantas nagrinėjo daugybę mokslinių tyrimų, susijusių su savižudybėmis ir jų prevencija. Iš jų akivaizdu — neatsargūs žurnalistų pranešimai visuomenėje gali sukelti tik dar didesnę savižudybių bangą.

Plačiau

Liutauras Strimaitis: Lietuvoje tikros fotožurnalistikos nėra

Pokalbiui „pagauti“ reporterį ir prodiuserį Liutaurą Strimaitį nebuvo lengva. Jis tik neseniai grįžo iš karinių konfliktų purtytos Gruzijos, kur praleido du mėnesius. Naujienų agentūros „News Bridge Group“, bendradarbiaujančios su „Reuters“, „BBC World“, „Al Jazeera“, CNN, „Guardian“, „Paris Mach“, „The Economist“, „Time magazine“ ir kitomis stambiomis pasaulio žiniasklaidos kompanijomis bei kai kuriais lietuviškais leidiniais ir televizijomis, prodiuseris, projekto „Lietuva. 24 valandos“ autorius ir vienas iš šio albumo sudarytojų L. Strimaitis darbo tikslais aplankė daugybę „karštų“ taškų. Tiesa, iš patirties žino, kad, siekiant sėkmingai parduoti net ir patį unikaliausią ir skandalingiausią kadrą, nepakanka atsidurti įvykio vietoje ir tinkamą akimirką paspausti fotoaparato mygtuką: reikia mokėti dalyvauti karštligiškoje konkurencinėje kovoje. Panašu, kad su ja reporteriai, dirbantys tik Lietuvoje, kol kas nėra praktiškai susidūrę. Matyt, ir vaidybinio filmo „Paparaciai“ scenarijus dažnam lietuviui atrodytų nerealus, kadangi pas mus nėra tikrų žvaigždžių ir jų medžioklės verslo. Anot Liutauro, mūsų žiniasklaidos rinka — tai kūdra.

Plačiau

Žiniasklaida turi galios keisti žmonių pasaulėjautą

Iš bado alpstančios perkarusios merginos, apsėsti raumenų didinimo manijos vaikinai - dėl šių blogybių mokslininkai dažnai kaltina žiniasklaidą. Lyčių, kūno ir seksualumo tyrinėtojas sociologas Artūras Tereškinas žiniasklaidos prie kryžiaus nekaltų - jei tėvai ar mokytojai išmokys jauną žmogų mąstyti kritiškai, nuolat šmėžuojantys idealaus kūno vaizdiniai jį veiks silpnai. Vytauto Didžiojo universitete dėstantis mokslininkas nemano, kad žurnalistai galėtų iš viso atsisakyti stereotipinių idealaus kūno vaizdinių - tai pernelyg sunku, mat stereotipai žmonėms patrauklūs. Tačiau būtų gerai, kad žurnalų puslapiuose ir televizijos ekranuose pamatytume daugiau „nestereotipinių“ žmonių. Artūras tiki, kad žiniasklaida turi galios keisti žmonių pasaulėjautą.

Plačiau

Kokybiškos žiniasklaidos badas

„Net save rimtais laikančių leidinių žurnalistai dirba atgrubnagiškai“, — aštrios kritikos žurnalistams negaili socialinių mokslų daktarė Aušra Maslauskaitė. Sociologė, kuri anksčiau pati dirbo žurnaliste „Laisvosios Europos“ radijuje, aiškina, kad tokios profesijos kaip žurnalistika universitete išvis neturėtų būti — kur kas geriau būtų, jei į žiniasklaidos verslą ateitų gerai politologiją, ekonomiką, sociologiją ar kitas disciplinas studijavę žmonės, gebantys užduoti rimtus klausimus. Dabar mokslininkė jaučia kokybiškos žiniasklaidos badą. Tačiau ji tiki, kad pamažu situacija pasikeis — „treningų“ laikai jau baigiasi ir vis daugiau žmonių nori gurmaniškos informacijos.

Plačiau

© VŠĮ MEDIA FORUMAS
2007-2016

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.