Požiūris
Nepalyginami dalykai. Kodėl?
Andrius Vaišnys: „Parlamentas — irgi medija“
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys požiūrį, kad žiniasklaidą reikėtų labiau kontroliuoti, cenzūruoti, laiko buku: „Tik menkai išsilavinęs žmogus gali reikalauti medijų priežiūros, juolab kad šiandien, palyginti su ankstesniais laikais, turime galimybę pasirinkti informacijos priemonę iš daugybės, net nebūtina skaityti ar žiūrėti vien lietuviškas“. A. Vaišnio įsitikinimu, kol valstybėje veiks Parlamentas, tol gyvuos žodžio ir spaudos laisvė. Jei Seimas būtų uždarytas, mūsų žiniasklaida prarastų vieną svarbiausių savo galių bei funkcijų — kritikuoti valdžią. Tai liudija ir istorinė patirtis. Į ją doc. A. Vaišnys nuolat atsigręžia gvildendamas su valstybės ir spaudos santykių raida susijusius klausimus.
Abipus profesinės etikos riboženklių
Nagrinėjant konkrečius žurnalistinės etikos atvejus iškyla žurnalisto sąvokos problema. Lengviau yra apibūdinti žurnalistiką (viena iš medijų srities profesijų) negu atsakyti į klausimą, kas yra žurnalistas. Atsakymų į tai ieško Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisijos pirmininkas Viktoras Trofimišinas. Pagal Visuomenės informavimo įstatymą žurnalistas — tai fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys. Šis apibrėžimas atspindi tai, kaip žurnalistą įsivaizduoja mūsų įstatymų leidėjai.
Andrius Užkalnis: „Lietuvos žurnalistikoje toną diktuoja kūrybinės davatkos“
Žurnaluose ir interneto portaluose pasirodantys Didžiojoje Britanijoje gyvenančio Andriaus Užkalnio tekstai, persmelkti tiesmukai reiškiamos asmeninės nuomonės ir ironijos, gali būti vertinami kaip žurnalistinio įžūlumo ir subjektyvumo pavyzdys. Tačiau žurnalistikos mokslų nekrimtęs publicistas ir nesiekia savo komentaruose į globalius reiškinius bei pasaulį žvelgti neutraliai. Pirmosios savo knygos „Anglija: apie tuos žmones ir jų šalį“ ir baigiamos rengti antrosios — „Kelionių istorijos“ autorius A. Užkalnis skaitytojus paskatina suabejoti autoritetais save Lietuvoje laikančių apžvalgininkų bei lietuvių kalbos ir mūsų žemdirbiškos literatūros puoselėtojų skleidžiamomis idėjomis — jose įžvelgia provincialumą ir bailumą. Skirtingose šalyse BBC monitoringo skyriuose dirbęs, daugybę pasaulio šalių aplankęs A. Užkalnis siūlo verčiau įkvėpimo semtis ir žurnalistikos sektinų pavyzdžių ieškoti Vakaruose.
