Požiūris
Gitaristas Linas Bankauskas džiazą mato pastelinėmis spalvomis
„Čia išdarkytas Čiurlionis“ – tokia Punske gyvenančios lietuvės replika Liną Bankauską ne juokais išmušė iš vėžių. Jis tikėjosi, kad, dovanodamas kompaktinį diską „Čiurlionis KITAIP“ Lenkijos lietuviams, sulauks pagyrų. Akimirką suabejojo – gal moteris tikrai mano, kad džiazuoti Čiurlionį yra šventvagystė? O gal ji tiesiog pamiršo lietuvių kalbą? Tada suprato – kad ir kaip būtų, tai nėra taip svarbu. Daug svarbiau buvo išgirsti po koncerto komplimentą iš darbininko: „Dabar jau ir aš Čiurlionį klausysiu“.
Interviu su Druskininkuose ir Lazdijuose dirbančiu mokytoju ir Druskininkų Džiazo Ansamblio nariu – apie pačiam netikėtai atsiradusį ryšį su M. K. Čiurlioniu.
Poetas Donaldas Kajokas: „Žinau, kad nieko nežinau, todėl tikiu“
Kiekvienas kuris pradeda savo profesinį kelią, turi suvokti, kad esminis dalykas čia yra procesas. Ypač – mene. Poetas Donaldas Kajokas dabar su šypsena prisimena laikus, kai kasdien parašydavo po septynis eilėraščius ir visi atrodė šedevrai. Jei jis būtų taip ir toliau siekęs rezultato, gal paskui būtų pavargęs ir tapęs kūno kultūros mokytoju. Tačiau vėliau su nuostaba jis pastebėjo – gali rašyti ir ilsėtis tuo pačiu. Štai tada ir suprato pasirinkęs savo kelią.
Meno galerijoms sostinė nebūtina
Nusprendus monotonišką kasdienybę paįvairinti kultūriniu intarpu, nebūtina iškart sukti link sostinės ar didesnio miesto. Suveskite koordinates 55° 45' 0.83", 25° 50' 36.62" ir gali būti, kad būsite šiek tiek nustebinti. Riedėsite žaviais Aukštaitijos keliukais, besigėrėdami meistriškai gamtos suvertais melsvų ežerų karoliais. Sakote, ne žirgų lenktynės, kad trauktumėte Sartų link? Leiskite sau atrasti meno galeriją bene mažiausiame Lietuvos mieste.
Beveik 700 gyventojų turintis Dusetų miestas gali didžiuotis šiemet dvidešimtmetį švenčiančia dailės galerija ir draugėn susibūrusiais menininkais. Prieš kelerius metus į naujas patalpas perkeltos ir jungtinį pavadinimą - Kultūros centras Dusetų dailės galerija – gavusios įstaigos veikla platesnė, tačiau dailei ir vizualiesiems menams dėmesys nemažėja.
Vaikų dailės mokyklos vadovė J. Stauskaitė: „Žiūrėti ir matyti yra du skirtingi dalykai“
Pirmiausia turi išmokti groti gamas, o tada galėsi ir džiazuoti. Pirmiausiai išmok piešti gipsinę galvą, o tada galėsi nors ir visą Šiuolaikinio meno centrą pristatyti instaliacijų. Daugeliui iš mūsų atrodo, kad taip mokyti jauną menininką yra normalu. Dėl to dailininkė Jūratė Stauskaitė į jos mokyklą atėjusio piešti mokinio visuomet klausia: „Kas buvo tavo mokytojas?“. Menininkė tvirtina, kad kartais daugiau tenka dirbti ne mokant piešti, bet atstatant tai, ką žmogus prarado netinkamai mokomas.
Įsitikinimas, kad menininkas – tai profesionalas, jauniems žmonėms atima kūrybos džiaugsmą. Atgimimo metu pirmąją privačią meno mokyklą įkūrusi J. Stauskaitė įsitikinusi – pradedantis kūrėjas turi išsišėlti. Kai jam pradės nesisekti improvizuoti, tada jis pats supras, kad verta padirbėti ir tradiciškai.
