Aistra, azartas veržiasi iš televizijos ekranų, kai Lietuvoje transliuojamos krepšinio varžybos, tačiau, kai transliuojamos kitų sporto šakų  rungtynės, labiau norisi ne sekti žaidimą aikštelėje, o nusnūsti ant minkštos sofutės.

Lietuvos biatlono federacijos rinkodaros direktorius italas Gian Luca Demarco, prieš porą metų atvykęs dirbti su mūsų šalies sportininkais, patyrė tikrą šoką. Tai, kad dažnas krepšinio šalies gyventojas net nežino, kokia sporto šaka yra biatlonas, jis dar gali suprasti, tačiau kodėl kitų sporto šakų komentatoriai migdo prie televizorių žiūrovus, jam iki šiol neįmenama mįslė.

Atidžiai stebėję Vankuverio žiemos olimpines žaidynes tikriausiai dar prisimena, kai per biatlono varžybų transliacijas laužyta lietuvių kalba liejosi emocingi raginimai lietuvių sportininkams, kvietimai juos palaikyti ir sirgti už savo komandą. Ar tai reiškia, kad krepšinio šalyje nėra žmonių, galinčių profesionaliai, įdomiai ir emocingai komentuoti kitų sporto šakų varžybų?

Per žiemos olimpines žaidynes Lietuvos televizijos sporto žurnalistams padėjote komentuoti biatlono varžybas…

Aš atstovauju biatlono federacijai, tad mes pasitarėme ir pasisiūlėme žurnalistams padėti komentuoti varžybas. Lietuvos televizija mums suteikė tokią galimybę, todėl esame už tai labai dėkingi. Gaila, kad tokių progų pasitaiko tik per olimpiadą. Dažniausiai bet kurioms kitoms sporto šakoms, išskyrus krepšinį ir futbolą, Lietuvoje beveik neskiriama dėmesio. Yra žmonių, kurie stengiasi, kažką daro, tačiau kitų sporto šakų komentavimo kokybė, mano nuomone, tikrai nėra labai gera.

„Sport 1â€? yra vienintelis kanalas, kuriame stengiamasi parodyti žiūrovams daugiau sporto šakų - ne tik krepšinį ir futbolą. Tačiau surasti gerų komentatorių, savo srities specialistų, nėra labai lengva ir dėl tos priežasties, kad, pavyzdžiui, jeigu dirbi viename kanale, kad ir koks profesionalas būtum, į kitą tavęs tikrai nekvies. Televizijos turi pakankamai profesionalius krepšinio ir futbolo komentatorius, tačiau visas kitas sporto šakas dažniausiai komentuoja statistikai. Jie galėtų vesti laidas po sporto varžybų, apibendrinti jas, paskelbti statistiką, bet per rungtynes tokių nereikia, nes jų klausyti paprasčiausiai neįdomu.

Vienas iš reikalavimų komentatoriams yra sklandi, aiški ir taisyklinga kalba. Jūs esate italas, lietuvių kalba jums nėra gimtoji. Ar dėl to kilo kokių nors problemų padedant komentuoti varžybas?

Esu tikrai labai dėkingas, kad Lietuvos televizijos žurnalistai mane pakvietė komentuot, nors gali būti, kad paskui jie turėjo didelių problemų su lietuvių kalbos komisija. Aišku, man reikėtų tobulinti savo lietuvių kalbą, bet iš kitos pusės, aš niekada nekalbėsiu taip gerai, kaip tikras lietuvis. Nemanau, kad eterio metu galima kalbėti bet kaip ir bet ką. Tiesa, po to, kai aš komentavau varžybas, sulaukiau labai daug dėmesio, komentarų, žiūrovų reakcijos. Jiems buvo keista, kas čia toks kalba ir kodėl italas taip serga už lietuvius, nes žiūrovams, pasirodo, tai yra neįprasta. Jeigu mano komentavimas, nors ir netobula lietuvių kalba, prisidėjo prie biatlono populiarinimo, esu labai laimingas.

Kokius didžiausius komentatorių darbo trūkumus pastebėjote ne tik dirbdamas kartu su jais, bet ir stebėdamas sporto transliacijas per įvairius Lietuvos televizijos kanalus?

Pirmiausiai noriu pabrėžti, kad nesu profesionalas šioje srityje, tačiau galiu palyginti Lietuvos ir savo gimtosios šalies Italijos komentatorių darbą. Pas mus yra tokia sistema, kad varžybas visuomet komentuoja du žmonės — žurnalistas ir taip vadinamas „technikasâ€?. Būtent jis nusimano apie komentuojamą sporto šaką, žino taisykles, tarsi sufleruoja, į ką reikia atkreipti dėmesį, ką akcentuoti, ir pan.

Mano nuomone, Lietuvoje žurnalistai labai sunkiai dirba, nes jiems dažnai tenka komentuoti įvairias sporto varžybas, net ir tas, apie kurias nieko nenusimano. Iš vienos pusės gerai, kad jie yra universalūs, tačiau dėl to dažnai nukenčia komentavimo kokybė. Tik labai retas profesionalas gali daug nusimanyti apie įvairias sporto šakas. Tada ir būna juokinga, kai, pavyzdžiui, žmogus, kuris daugiausiai nusimano apie futbolą ar krepšinį, komentuoja žiemos sporto šakas.

 Ir pasipila klaidos?

Ir kokių klaidų pasitaiko ne tik komentuojant Lietuvoje nepopuliarias sporto šakas! Kartą žiūrėjau Europos čempionato rungtynes su mano šalies komanda. Kol aikštelėje vyko drama, komentatorius kalbėjo apie italų žaidėją Francesco Totti, kurio… net nebuvo toje rinktinėje! Aš, kaip italas, labai įsižeidžiau, nes taip dirbti negalima. Vyksta Europos čempionato varžybos, o komentatorius kalba apie tai, kad futbolininkas, kurio net nėra šioje rinktinėje, išsiskyrė su savo žmona! Gal apie tai reikėtų kalbėti kitur? Dar pateisinčiau tokias kalbas, jeigu F.Totti žaistų rinktinėje ir neįspirtų įvarčio. Tada būtų galima pasakyti, kad taip galėjo nutikti dėl sportininką slegiančių rūpesčių namuose ar panašiai, tačiau kitu atveju tokios kalbos yra ne laiku ir ne vietoje.

Tegul nesupyksta krepšinio komentatoriai, bet daugelio kitų sporto varžybų metu statistika nėra svarbiausias dalykas. Pavyzdžiui: kiek sveria vienas ar kitas sportininkas, kiek papildų gėrė per metus ar kitų nereikšmingų skaičių, kurie varžybų metu nieko nereiškia. Tada būna taip, kad varžybų metu vyksta tikrai įspūdingas veiksmas, o komentatorius kalba apie tuo metu žiūrovui visiškai neįdomius dalykus.

Mažiausiai priekaištų galima pasakyti Lietuvos krepšinio rungtynių komentatoriams. Klausydamasis jų kartais galvoju, kad ir Italijos komentatoriai turėtų iš jų pasimokyti. Gal todėl, lyginant krepšinio ir kitų sporto šakų komentavimą, pastebimi tokie dideli skirtumai. Suprantu, kad krepšinis — pagrindinė šalies sporto šaka, todėl jam ir skiriama daugiausiai dėmesio, bet tuo pačiu atrodo ir nesąžininga, kad kitos sporto šakos yra visiškai pamirštos.

Galėtumėte palyginti Lietuvos ir Italijos sporto komentatorius?

Aišku, didžiausius skirtumus lemia kultūra. Galbūt Lietuvoje toks karštas ir emocionalus komentavimas kaip Italijoje netiktų, bet man kartais būna keista, kodėl tokie ryškūs skirtumai. Žiūriu krepšinį ir ten žmonės tokie užsidegę, tokie emocingi, rėkia, šaukia, komentatoriai taip įsijaučia į žaidimą, kad net ir netyčia įsijungus rungtynes, įtraukia jas žiūrėti. O kai komentuojamos kitos sporto šakos, atrodo, tuoj užmigsi. Tikrai kartais gali užmigti, nes siaubingai nuobodu klausyti. Paklauskite žmonių, daugelis jų pasakys, kad sporto varžybas mėgsta žiūrėti per užsienio kanalus vien dėl to, kad ten kita komentavimo kokybė.

Lietuvoje komentatoriams dažnai trūksta ne vien supratimo apie sporto šaką, bet ir azarto, emocijų. Pavyzdžiui, pas mus, Italijoje, yra vienas labai garsus komentatorius Giampiero Galeazzi, kuris komentuoja futbolą, tačiau lygiai taip pat sėkmingai gali komentuoti ir kitas sporto šakas. Vasaros olimpinių žaidynių metu jis buvo pakviestas komentuoti irklavimo. Aš ir dabar prisimenu, kaip jis verkė (Italijoje žiūrovas ekrano kampe mato komentatorių — Aut.) Buvo paskutiniai metrai, italai kovojo su vokiečiais, komandas skyrė vos keli centimetrai, o jis taip rėkė ir verkė, kad su juo tai darė visa Italija. Emocijos įtraukia žiūrovus labiau nei bet kokia statistika ar labai geros žinios apie sporto šaką. Jeigu komentatorius nesugeba paveikti žiūrovo, išlaikyti jo dėmesį prie televizoriaus ekrano, tai kam jis tada reikalingas? Žiūrovui bus nuobodu ir jis paprasčiausiai perjungs kanalą.

Manote, kad profesionalus komentavimas gali paskatinti žmones žiūrėti sporto varžybas, net jeigu televizijos žiūrovai jomis visiškai nesidomi ir jas rodantį kanalą įsijungė atsitiktinai?

Neabejoju, jeigu žmogus įsijungtų kanalą ir išgirstų gyvą, emocingą, įdomų balsą, tikrai įsitrauktų į veiksmą, kuris vyksta per varžybas. Bet jeigu tu žiūri varžybas ir norisi išjungti garsą arba užmiegi, tai kokia tada nauda iš komentavimo? Jeigu kitų sporto šakų komentavimo kokybė būtų tokia kaip krepšinio ar bent panaši, jos turėtų tikrai geresnes sąlygas ir išgyventi. Italijoje žmonės labai domisi sportu, tačiau ne visada gali nueiti į varžybas, todėl jas stebi per televiziją. Dėl to įvairių sporto šakų atstovams yra daug lengviau surasti rėmėjų. Jie mato skaičius, kiek žmonių žiūri transliacijas, kokia yra auditorija, todėl investuoja į reklamą. O čia, Lietuvoje, niekas nenori į tai investuoti.

Pirmą kartą atėjęs pasižiūrėti futbolo varžybų Lietuvoje negalėjau patikėti savo akimis — A lygos komandos futbolininkai neturi sporto bazių! Iš pradžių nesupratau, kaip taip gali būti, o paskui pasidarė viskas aišku. A lyga neturi varžybų transliuotojo, todėl negali pritraukti rėmėjų. Žmonės į stadionus neina, nes gal net nežino, kad vyksta rungtynės. Yra gal tik kelios komandos, kurių žaidėjai gali gyventi iš futbolo, visi kiti yra savanoriai, dirba po kelis darbus. Atrodo, tai visiškai nesusiję nei su televizija, nei su komentavimu, tačiau iš tiesų ryšys yra. Kaip jau sakiau, ne visi žmonės gali ateiti į stadionus, tačiau net ir reguliarios televizijos transliacijos nesudomins žiūrovų viena ar kita sporto šaka, jeigu jas komentuos tam darbui netinkami žmonės.

TV žiūrovams visuomet įdomiau žiūrėti tas varžybas, kuriose dalyvauja jų šalies sportininkai. Tačiau jei sportininkų rezultatai nėra labai aukšti, susidomėjimas nėra labai didelis. Gal čia visai ne komentatorių kaltė?

Kai per olimpiadą padėjau komentuoti biatlono varžybas, geriausia Lietuvos biatlonininkė Diana Rasimavičiūtė grįžusi man padėkojo, nes iš pažįstamų, draugų sužinojo, kad kažkas tuo metu buvo jos pusėje. Liūdna, bet Lietuvoje komentatoriai dažnai ne tik kad nepalaiko savo sportininkų, bet ir negaili jiems kritikos, aštrių žodžių. Vyksta olimpiada, į kurią važiuoja geriausi šalies sportininkai, už juos geresnių nėra, vadinasi, savo darbu jie to nusipelnė. Iš anksto žinoma, kad jie tik geriausiu atveju pateks į trisdešimtuką, tačiau vos taip nutinka, komentatorius ima juos kritikuoti, kalbėti apie tai, kad rezultatai labai žemo lygio ir panašiai.

Aš to visiškai nesuprantu. Savo šalies sportininkus reikia palaikyti bet kokiu atveju, nes jie atstovauja visai šaliai. Sportininkams tai yra labai svarbu. O jeigu komentatoriai, žurnalistai nepalaiko, tada nėra ir žmonių palaikymo. Ką mes matome? Grįžta sportininkai iš prestižinių varžybų ir atrodo, kad jie yra kokie nors nusikaltėliai, nors ir padarė viską, ką leido jų jėgos ir galimybės. Kartais lietuviams pritrūksta paprasčiausios sporto kultūros. Reikia gerbti kitus, net ir sportininkus, kuriems nepasisekė. Jie to nesiekė specialiai, atvirkščiai, daug dirbo, kad galėtų dalyvauti varžybose ir kovoti su geriausiais pasaulio profesionalais.

Minėjote, kad komentatorius turėtų gerai nusimanyti apie sportą šaką, kurią komentuoja. Tačiau Lietuva — maža šalis, ne tokia kaip Italija, specialistų joje nėra daug, be to, nėra ir jų paklausos. Gal čia ir yra atsakymas į klausimą, kodėl taip trūksta profesionalių kitų sporto šakų komentatorių?

Netiesa, kad Lietuvoje nėra specialistų. Profesionalūs komentatoriai galėtų komentuoti nebūtinai vienos sporto šakos varžybas, tiesiog jiems reikėtų labiau pasimokyti, pastudijuoti skirtingas sporto šakas. Mano jau minėtas italų komentatorius G.Galeazzi neturėjo nieko bendro su futbolu, bet jis labai daug mokėsi, kad galėtų komentuoti futbolo varžybas. Dabar jis yra vienas geriausių ne tik futbolo, bet ir kitų sporto šakų komentatorius, žmonės jį mėgsta. Iš tiesų ir Italijoje nėra tiek daug komentatorių, kaip gali atrodyti. Dažnai vienas žmogus komentuoja ne tik vieną kurią nors pagrindinę sporto šaką, bet ir kitas, nes apie jas nusimano. Svarbiausia, turėti supratimą, ko reikia žiūrovui.

Lietuvoje didžiausia komentatorių daroma klaida yra ta, kad į kitas sporto šakas žiūrima kaip į krepšinį. Tačiau krepšinio komentavimo taisyklės ne visada tinka. Kiekviena sporto šaka turi savo specifiką, todėl prieš varžybas, reikėtų truputį pasigilinti. Be to, komentatorius visuomet gali pasikviesti „technikąâ€?, kuris jam padėtų. Italijoje rungtynes visuomet komentuoja du žmonės — vienas traukia žmones prie ekrano, kitas paaiškina sporto šakos subtilybes. Pavyzdžiui, dailusis čiuožimas yra labai sudėtinga sporto šaka, todėl studijoje tik komentatoriaus neužtenka. Jis gali tik pasakyti gražu ar ne, o techniko užduotis padėti žiūrovui suprasti.

 Ką Jūs patartumėte Lietuvos sporto komentatoriams?

Nesu profesionalas, kad galėčiau mokyti kitus, tačiau kaip žiūrovas, dažnai stebintis varžybas, noriu palinkėti jiems daugiau gyvumo, būti karštesniems, azartiškesniems ir, aišku, prieš komentuojant varžybas, būtinai labiau pasidomėti sporto šaka. Jeigu tai yra tavo darbas, jeigu už tai gauni pinigus, turi įdėti ir pastangų. Žiūrovams reikia emocijų ir komentatoriaus išmanymo apie tai, kas vyksta varžybų metu.

 Kalbino Emilija Labuckaitė

© VŠĮ MEDIA FORUMAS
2007-2016

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.