Edukacija
Medijų raštingumo ugdymas (media education – angl.) susijęs su spausdintinėmis, grafinėmis, garsinėmis, ekraninėmis ir kt. medijomis bei įvairiomis technologijomis. Jis leidžia žmonėms suprasti jų aplinkoje vykstančią masinę komunikaciją, suteikia žinių apie tai, kaip: analizuoti, kritiškai mąstyti ir kurti žiniasklaidos tekstus; nustatyti žiniasklaidos tekstų politinius, socialinius, komercinius ir kultūrinius interesus, kontekstą; interpretuoti žiniasklaidos tekstus ir jų skleidžiamas vertybes. Žiniasklaidinis raštingumas yra kiekvienos šalies piliečių pagrindinių teisių dalis, kuri padeda palaikyti demokratiją, užtikrinti saviraiškos laisvę ir teisę į informaciją.
Ar kūryba atspindi žmogaus etnosą?
Skatinant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų mokslinių darbų viešinimą, LEU pristato Lituanistikos fakulteto lietuvių filologijos I kurso bakalaurantės Viktorijos Valinčiūtės straipsnis. Už mokslinį darbą „Ar kūryba atspindi žmogaus etnosą?“ jai buvo suteikta paskatinamoji premija. Darbo vadovė – prof. dr. Sigutė Radzevičienė.
Kiekvieno Lietuvos miestelio kilmė apipinta įvairiausiomis legendomis ir padavimais. Taip sužadinamas smalsumas, žmonės ima ieškoti informacijos apie savo tėviškę, o kai kurie, remdamiesi vaikystės ir jaunystės įspūdžiais, įpina prisiminimus į savo kūrinius. Kadangi pati esu kilusi iš Raseinių krašto, norėčiau pristatyti savo žemiečius – žmones, kilusius iš mano gimtojo miestelio apylinkių.
Prezidentas V. Adamkus: „Be universiteto nėra nei asmenybių, nei valstybės ateities“
„Švietimo sistemai reikia reformos. Artėjant Lietuvos valstybingumo ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU, 1922) šimtmečiams turime unikalią progą siekti pokyčių. Be universiteto nebus nei asmenybių ugdymo, nei valstybės ateities“, – sako Prezidentas Valdas Adamkus ir pastebi, kad, deja, nei jam per 10 metų, nei dabartinei vyriausybei šioje srityje nepavyko pasiekti esminių pokyčių.
Pastaraisiais metais vis labiau įsivyrauja stereotipas, kad valstybei yra būtini tik technologinių ir fundamentaliųjų mokslų atstovai, todėl čia turėtų būti kreipiamas didžiausias dėmesys. Prezidento nuomone, toks vienmatis mąstymas yra sovietizacijos pasekmė – bijodami, kad tautiškumas ir laisvės dvasia bus toliau puoselėjami, okupantai 1940 m. išardė VDU, palikdami Kaune tik technologinį ir medicinos fakultetus. Norėdami atsikratyti sovietinės švietimo sistemos simptomų, privalome atstatyti pusiausvyrą ir suvokti humanitarinių bei socialinių mokslų vertę. Jie mums padeda atsakyti į daugelį klausimų.
EK švietimo ataskaita: įgūdžius reikia priartinti prie darbo rinkos poreikių
Paskelbto 2015 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenio duomenys rodo, kad išsilavinimo lygis kyla visoje Europoje, tačiau, siekiant didinti švietimo įtrauktį ir skatinti socialinį judumą, reikia investicijų. Tikslą padidinti aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičių ir sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių pasiekė daugiau valstybių narių. Tačiau ši pažanga yra nevienoda tiek tarp valstybių narių, tiek pačiose valstybėse narėse. Didžiausias pavojus nepasiekti minimalių švietimo standartų kyla mokiniams iš socialiai remtinų ir imigrantų šeimų.
Baigėsi laikai, kai kas nors suprato, kaip veikia kompiuteris?
„Visa, ką parašome, šiandien pirmiausia yra perskaitoma mašinų“, – sako kultūros tyrinėtojas Matthew Fulleris. Londono universiteto profesorius, tarptautinio pripažinimo sulaukusios knygos „Blogoji medija“ autorius spalį skaitė atvirą paskaitą Kauno technologijos universitete (KTU).
Pokalbis su M. Fulleriu prasidedėjo nuo Kauno architektūros. Mokslininką sužavėjo miesto, kurį puošia monumentiniai tarpukario pastatai, vaizdas nuo Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios stogo. Pirmą kartą mūsų šalyje apsilankęs mokslininkas teigia, jog, būdama tokia maža, Lietuva yra stebėtinai kosmopolitiška.
